Gaivus imbiero, citrinžolės ir čili gėrimas

Be galo gaivus tailandietiškas ledo ir ugnelės gėrimas vasaros dienai. Derinys gali pasirodyti ne visai įprastas, tačiau tuo šis gėrimas mane ir sudomino. Pamačiau ir turėjau išbandyti :o) Tai yra atvėsintas imbiero, citrinžolės ir raudonųjų čili pipirų užpilas - švelniai aitrus ir akimirksniu sugrąžinantis jėgas, o dar ir sveikas.

Reikės:

1-2 raudonųjų čili pipirų
~3 cm imbiero šaknies
1 citrinžolės stiebelis
2 laimų/citrinų sultys
5 v.š. cukraus (arba pagal skonį)
1 l vandens

daug ledukų ir keletas mėtų lapelių serviravimui


Gaminam:

O čia viskas labai paprasta. Raudonuosius čili pipirus perpjauname pusiau išilgai ir išimame sėklytes. Imbiero gabalėlį nulupame ir supjaustome šiaudeliais. Citrinžolės stiebelį smulkiai supjaustome (naudosime tiktai geltonąją dalį be lapų). Visą tai sudedame į ąsotį, suberiame cukrų ir užpilame vienu litru verdančio vandens. Pamaišome kol ištirps cukrus ir įspaudžiame dviejų citrinų/laimų sultis. Uždengiame ir leidžiame pastovėti, kol atvės.

Šiuo momentu turime du pasirinkimus: perkošti per sietelį ir atvėsinti, jei mėgstate viską švelniai; arba palikti visą gėrį užpile, kol jis atvės šaldytuve. Aš pasirinkau pastarąjį variantą ir tikrai nepasigailėjau :o) Mums buvo pats tas, vos jaučiamas čili pipirų aitrumas ir gaivus citrinos ir imbiero skonis.

Į stiklinę dedame daug ledukų ir keletą švelniai patrintų mėtos lapelių, užpilame atvėsintu gėrimu ir patiekiame.

Skanaus!

Avinžirnių, pomidorų ir Chorizo sriuba

Tai soti, ugninė ir aromatinga sriuba, kuri lengvai atstos visus pietus. Tiesa, galima pagaminti ir švelnesnį variantą naudojant ne ispanišką Chorizo dešrą, bet švelnesnę mėsytę - kiaulienos gabalėlį. O aš naudojau panašią į Chorizo super aitrią Goa dešrytę, kuri vadinasi Chouriço.

Reikės:

100 g Chorizo/Chouriço (arba priklausomai nuo norimi aitrumo), pasmulkintos
1 puodelio avinžirnių, virtų arba konservuotų
1/2 mėlynojo svogūno, susmulkinto
2 pomidorų, supjaustytų mažais kubeliais
2-3 skiltelių česnako, nuluptų ir sutraiškytų su peilio ašmeniu
300-400 ml daržovių sultinio (arba pagal norimą tirštumą)
2 stiebelių čiobrelio arba ~ 1 a.š. džiovinto čiobrelio
šviežiai maltų pipirų
druskos
lašelio aliejaus

Gaminam:

1. Jei naudojam ne konservuotus avinžinius, juos pirmiausia pamerkiame bent 8 valandoms arba per naktį. Kuo ilgiau jie pamirks, tuo greičiau išvirs. Išmirkytus avinžirnius verdame pasūdytame vandenyje apie 40 - 60 minučių arba kol jie taps minkšti. Na o jei naudosite konservuotus, tiesiog nupilkite vandenį ;o)

2. Puode įkaitiname šiek tiek aliejaus ir pirmiausia apkepame Chorizo dešrytę, kol ji gražiai apskrus ir išsiskirs riebaliukai, nuo paprikos nusidažę skaisčiai oranžine spalva.

3. Sudedame susmulkintą svogūną ir sutraiškytas česnako skilteles, primažiname liepsną ir pakepame, kol svogūnas visai suminkštės. Po namus pasklis nuostabus aromatas.

4. Sudedame kubeliais supjaustytus pomidorus ir čiobrelį, vėl padidiname liepsną ir apkepame pamaišydami, kol pomidorai visai suminkštės (apie 5-7 minutes).

5. Suberiame avinžirnius ir supilame sultinį. Palaukiame kol užvirs, uždengiame puodą, primažiname liepsną ir paverdame apie 15 minučių.

6. Išimame čiobrelio stiebelius. Pagardiname pipirais ir druska (jei jos trūksta). Skanaujam :o)

Receptas iš "Easy Everyday" knygos.

Raita su keptu baklažanu - Baingan raita

Mano vyro šeimoje, kilusioje iš Keralos, be natūralaus jogurto nebūna pabaigti nei vieni pietūs ar vakarienė. Kaip močiutė sako: "Jogurtas atgaivina ir atvėsina po sotaus valgio!" Kaip žinia, Keraloje ištisus metus karšta ir drėgna. Raita tai natūralaus jogurto patiekalas, kuris gali būti pagardintas sausais prieskoniai ar žalumynais, įvairiomis daržovėmis ar net vaisiais. Raita dažniausiai yra valgoma kartu su pagrindiniu patiekalu, ypač su kebabais, ryžių patiekalais pulao, birijani ir indiškomis duonomis, sumažinti prieskonių aitrumui. Bet tai pat tai gali būti patiekiama kaip indiškos salotos ar pavilgas užkandžiams.

Šią, kaip aš vadinu, "pagerintą raitą" su kepintais ir dūmo skonio prisigėrusiais baklažanais pirmąjį kartą teko ragauti svečiuojantis bengalių šeimoje. Gardumėlis! Priklausomai nuo pagaminimo būdo, galima patiekti kaip skystas indiškas salotas, garnyrą prie pagrindinio patiekalo arba kaip pavilgą (dip) su traškučiais, daržovėm ar užtepėlę su paskrudinta duona, pitta ir pan. Artėjant vasarai ir šiltėjant orams, siūlau šį gaivų patiekalą ir jūsų savaitgalio pietų stalui.

Jei norite salotų, didesnę dalį baklažano ir svogūnus susmulkinkite peiliu, o likusius ingredientus sumalkite maisto smulkintuvu. Galima dar įdėti mažais kubeliais supjaustytų pomidorų. Jei norite vientisesnio padažo/pavilgo, visus ingredientus susmulkinkite maisto smulkintuvu. Pastarąjį variantą šį kartą gaminau ir aš.

Reikės:

1 vidutinio baklažano
2 česnako skiltelių
mažo gabalėlio imbiero (~0,5 cm)
1-2 žaliųjų čili pipirų (arba pagal skonį; sumažinti aitrumui, galima išimti sėklytes)
1 mažas mėlynasis svogūnas
1 puodelis natūralaus jogurto
1/2 a.š. kumino sėklų
1-2 v.š. citrinos sulčių
saujelė šviežios kalendros
alyvuogių aliejaus
druskos

Gaminam:

1. Pirmiausia dūminsime baklažaną. Geriausiai tam tinka grilius lauke, bet puikiai pavyks ir ant dujinės viryklės. Jei nėra ir dujinės viryklės, galima kepti orkaitėje (220 C, 20-30 minučių), bet dūmų tada nebus. Baklažaną įpjauname keliose vietose, nes kitaip jis gali ir susprogti. Aptepame šiek tiek alyvuogių aliejaus ir skrudiname virš dujinės viryklės liepsnos. Man tai truko apie 10 minučių (patikrinkite su šakute, ar vidus minkštas). Paliekame atvėsti.

2. Tuo tarpu, maisto smulkintuvu susmulkiname česnaką, svogūną, čili pipirus ir imbierą. Sukapojame saujelę šviežios kalendros. Sausai paskrudiname ir sugrūdame (sumalame) kumino sėklas.

3. Atvėsusį baklažaną nulupame ir stambiai supjaustytą minkštimą dedame į maisto smulkintuvą kartu su česnaku, svogūnu ir kt. Pamalame keletą sekundžių arba iki norimos konsistencijos.

4. Baklažano minkštimą sumaišome su puodeliu natūralaus jogurto, citrinos sultimis ir druska pagal skonį. Galiausiai pagarniruojame šviežia kalendra ir grūstais skrudintais kuminais.

Vietoje kumino, galima pagardinti maltais raudonaisiais čili pipirais ir malta paprika.

Skanaus!

Šviežių mėtų arbata

Kiek žinau iš kitų blogintojų, ne aš viena šiuo metu kankinuosi su mokslais - kam sesijos, kam kokie kitokie egzaminai. O nervams nuraminti ir smegenėlėms atgaivinti pastarosioms dienoms verdu vis kitokias arbatėles. Dienos metu man patinka paprastutės silpnokos arbatos, kuriose aiškiai jaučiamas grynas skonis ar daugių daugiausia - tobula dviejų skonių kombinacija. Šį kartą verdu mėtų arbatas, kurių aromatas mane iš karto perkelia į nerūpestingas vaikystės dieneles. Mano močiutė augino mėtas lovelyje ant palangės ir kiekvieną kartą ją lankydama aš skubėdavau prie lango ir perbraukusi per mėtas rankute svajodavau apgaubta saldaus ir gaivaus mėtų aromato. Lygiai taip pat pasijaučiu pradėjus plėšyti mėtų lapelius ir dabar. Kokia atgaiva ir palaima... Kviečiu ir jus arbatos!

Variantas I

saujelė šviežių mėtų
1 cm cinamono lazdelės
medaus pasaldinti

Cinamono lazdelę užpilame puodeliu vandens ir užviriname. Leidžiame pavirti kokias 10 minučių. Tuo tarpu, nuskabome mėtų lapelius ir juos švelniai patrinam ir paplėšome. Nuplikome mėtų lapelius cinamono prisigėrusiu vandeniu ir leidžiame pastovėti porą minutėlių. Pasaldiname medumi pagal skonį.

Variantas II

saujelė šviežių mėtų
mažas imbiero gabalėlis
medaus pasaldinti

Šį kartą paverdame nuluptą ir stambiai supjaustytą imbierą apie 5 minutes ir imbiero prisigėrusiu vandeniu nuplikome mėtų lapelius.

Žaliųjų pupelių ir keptų pomidorų salotos

Tai sveika, soti ir lengva užkandėlė su žaliosiom pupelėmis (spindulinė pupuolė, moong/mung bean) pagal receptą iš "Easy Everyday" knygos. Galima valgyti ką tik pagamintą, bet skaniau šiek tiek palaikius šaldytuve prieš valgant, kad susimaišytų visi skoniai. O geriausia -- pasigaminti iš vakaro kitos dienos pietų lauknešėliui. Originaliame recepte svogūno ir čili dribsnių (chili flakes) nebuvo, o aš juos pridėjau paragavus pagamintas salotas, kurios mano nuomone, nuo to tik pagerėjo :o)

1 puodelis žaliųjų pupelių
~200 g vyšninių pomidorų
~pusė mažo indelio alyvuogių
1/2 mėlynojo svogūno (galima praleisti)
Parmazano arba Džiugo sūrio
2-3 v.š. alyvuogių aliejaus
1 v.š. balzaminio acto
druskos ir šviežiai maltų pipirų
žiupsnelis čili dribsnių (chili flakes) (galima praleisti)

1. Įkaitiname orkaitę iki 130 C. Pomidorus sudedame ant kepimo skardos ir apšlakstome ~1 v.š. alyvuogių aliejaus. Pašauname į orkaitę maždaug 40 minučių arba kol suminkštės.

2. Pupeles nuplauname, suberiame į puodą, apsemiame vandeniu maždaug per pusę piršto, pasūdome ir verdame ant vidutinės liepsnos maždaug 40 minučių arba kol pupelės suminkštės. Beje, jei pupeles keletą valandų pamirkysit vandenyje prieš verdant, jos išvirs daug greičiau. Karts nuo karto patikriname, ar nereikia įpilti daugiau vandens. Pupelėms išvirus, nupilame vandenį.

3. Mėlynąjį svogūną supjaustome kuo smulkiau. Norint sumažinti aitrumą, galima svogūną pamirkyti vandenyje arba lengvai pamarinuoti su šiek tiek aliejaus ir acto. Tiesa, jei salotas ruošiate iš vakaro, kitą dieną svogūnas išmirkęs salotų padaže nebebus aitrus.

4. Sumaišome pupeles, pomidorus, alyvuoges, svogūną, apšlakstome balzaminiu actu ir alyvuogių aliejumi, pagardiname druska, šviežiai maltais pipirais ir čili dribsniais bei pabarstome tarkuoto Parmazano/Džiugo sūrio.

Skanaus!

Žaliosios pupelės (spindulinės pupuolės; whole mung/moong, mung/moong bean)

Nuluptos ir skeltos žaliosios pupelės - moong/mung dal

Karamelizuoti persikai su rikota pagardinta medumi ir pipirais!

Ir aš prisijungiau prie praėjusią savaitę gaminusių rikotą! Tačiau čia apie tai nepasakosiu, nes apie rikota sūrio gaminimą galite paskaityti pas Eglę. Paragavus šios minkštutės purios šviežios rikotos, atsirado įkvėpimas kažką skanaus su ja pagaminti. Vis dėlto sekmadienio popietė. Namie buvo keletas pirmųjų sezono persikų, tad gaminau su jais, bet pagalvojau, kad ir su kriaušėm turėtų būti skanu. Persikai buvo minkštučiai su labai subtiliu gvazdikėlių ir cinamono skoniu. Nors jie vis dar išliko rūgštoki, gavosi geras kontrastas saldžiam pipirais pagardintam medučiui. Prisipažinsiu, kad iš pradžių abejojau dėl pipirų, bet paragavusi pabarsčiau jų daugiau. Paragavom, patiko, dalinuosi!

Naudojau:

2 persikus
8 gvazdikėlius
mažą cinamono lazdelę (arba malto cinamono)
1 a.š. sviesto
2 a.š. rudojo cukraus
4 v.š. su kaupu rikota sūrio
~2 v.š. medaus
6-8 juodųjų pipirų grūdelius

Gaminam:

1. Persikus perpjaunam pusiau ir išimam kauliukus. Į kiekvieną puselę susmeigiam po du gvazdikėlius ir mažą gabalėlį cinamono lazdelės (galima pabarstyti maltu cinamonu). Ant viršaus uždedam po mažą gabalėlį sviesto ir apie pusę šaukštelio rudojo cukraus. Šie persikai dar nebuvo pilnai prinokę ir saldūs, tad cukraus naudojau daugiau, o labai prinokusiems cukraus gal ir iš viso nedėčiau. Pašaunam paruoštus persikus į įkaitintą (220-230 C) orkaitę 5-8 minutėms arba kol jie taps minkštučiai. Mano atveju, kepiau 8 minutes su griliaus nustatymu.

2. Su šakute iš persikų išimame gvazdikėlius ir cinamono lazdeles.


3. Į rikotą įmaišome šiek tiek malto cinamono. Ant keptos persiko puselės dedame po didelį šaukštą rikotos, aplaistome medučiu ir pabarstome šviežiai maltais arba sutrintais juodaisiais pipirais. Skaniausia ką tik pagaminti, kol šilti.

Skanaus!

Indiška arbata su imbieru

Tai dar vienas indiškos arbatos variantas. Ši arbata yra šiek tiek aitresnė, o to kaltininkas yra imbieras!

Vienam puodeliui reikės:

Masala ~
6 - 8 juodųjų pipirų grūdelių
2 kardamono ankščių sėklų (kas ir kaip? spausti čia)
2 gvazdykėlių
~ 1 cm cinamono lazdelės
<1/4 a.š. malto džiovinto imbiero arba mažo gabalėlio šviežio imbiero

1+ a.š. juodųjų arbatžolių
~1/5 puodelio pieno (arba pagal skonį)
cukraus pagal skonį

Sumalame arba sutriname visus sausus prieskonius (labai smulkiai nebūtina). Jei naudosite šviežią imbierą, supjaustykite jį stambiau, o išvirę arbatą, gabalėlius išimkite.

Užviriname vandenį ir sudedame arbatžoles, prieskonius ir supilame pieną. Palaukiame kol užvirs, primažiname liepsną ir paverdame porą minučių. Nuimame nuo liepsnos, dar leidžiame pastovėti minutėlę, perkošiame per sietelį, pasaldiname ir geriame kol karšta.

Šis bei tas apie kardamoną

Tai trumpas įvadas tiems, kurie yra naujokai indiškoje virtuvėje.

Žaliasis kardamonas arba tikrasis kardamonas - tai vienas aromatingiausių ir brangiausių prieskonių. Europiečiai, ypač skandinavai, jį naudoja kepiniams, meduoliams ir sausainiams gardinti, arabai juos deda į kavą, o indai jį gausiai vartoja visur -- nuo troškinių iki arbatų ir saldumynų, ir net kramtomosios gumos pakaitalų. Tarp prieskonių mylėtojų yra šiek tiek nesutarimų dėl to, kurias kardamono dalis ir kaip naudoti. Todėl čia daugiau skonio reikalas, nei taisyklės.



Jei recepte nenurodoma, kad naudojamos tiktai kardamono sėklos, dedame visą ankštį. Tai dažniausiai būna troškinių receptuose. Prieš patiekiant, kardamono ankštis galima iš patiekalo išrinkti. Norint stipresnio skonio ir aromato, galima kardamono ankštis lengvai patrinti su prieskonių trintuvu jų nesusmulkinant i mažesnes daleles, o tiktai praskeliant. Stipriausiam efektui galima kardamono ankštis išlukštenti, sėklytes sutrinti į miltelius, o luobeles sudėti atskirai ir vėliau išrinkti. Taip aš kardamoną paruošiu gamindama masala chai.

Jei recepte nurodoma, kad reikės kardamono sėklų, naudosime tiktai tas mažytes juodas-tamsiai rudas sėklytes. Beje, jų spalva gali skirtis, nes kuo ilgiau kardamonas laikomas, tuo jos pilkesnės. Su mažu peiliuku prapjauname luobelę ir išimame sėklytes. Šias sėklytes reikės sumalti su kavamale/maisto smulkintuvų arba sutrinti su prieskonių trintuvu. Tokio paruošimo gali reikėti kai kuriems mėsos patiekalams bei beveik visiems saldumynams.

O luobeles galima vėliau panaudoti verdant ryžius arba arbatą. Tiesiog įmeskite keletą luobelių į puodą pradedant virti ir išimkite prieš patiekiant. Arba sudėkite luobeles į indelį su arbatžolėmis.

Kad kardamonas neprarastų aromato ir skonio savybių, geriausia yra laikyti visas ankštis ir sumalti ar sutrinti tik tiek, kiek sunaudosite tą kartą.

O štai taip atrodo kardamono augalas

Džiovintas tamarindas ir tamarindo vanduo

Neretai indiškuose receptuose yra minimas tamarindas. Tai labiau rūgštus nei saldžiarūgštis aromatingas tamarindo vaisiaus minkštimas. Indijoje dažniausiai yra naudojamas džiovintas tamarindas (žr. nuotrauką viršuje) arba tiksliau, džiovinto tamarindo sultys ir minkštimas, taip pat vadinamas "tamarindo vanduo". O jis paruošiamas yra taip:

1. Paprastai užtenka štai tokio, kaip parodyta nuotraukoje, mažo džiovinto tamarindo gabalėlio. Jei pasitaikys sėklų, jas išimame ir pamerkiame tamarindo gabalėlį į maždaug 3-4 v.š. vandens.


2. Leidžiame pamirkti bent 10 minučių ar šiek tiek ilgėliau. Vanduo pradės švelniai ruduoti. Tada paspaudome tamarindą su pirštukais, kol į vandenį išsiskirs visos sultys ir minkštimas.



3. Išrenkame odeles ir jas išmetame (žr. nuotr. apačioje). Naudosime tiktai intensyviai rūgštų vandenį su tamarindo sultimis ir minkštimu.


Kuo pakeisti džiovintą tamarindą? Vietoje džiovinto tamarindo galima naudoti gryną tamarindo padažą -- konservuotą minkštimą be priedų. Tai gal netgi geresnis variantas už džiovintą tamarindą skonio atžvilgiu, tačiau nėra lengvai prieinamas. Neturint nei tamarindo, nei jo padažo, indiškuose receptuose galima naudoti tiesiog laimo/citrinos sultis (be cukraus).

Dauguma parduodamų tamarindo padažų turi daug kitų priedų, kaip pvz., cukrus, imbieras, česnakas, svogūnai. Tokie padažai indiškiems "kariams" netinkami. Jie yra naudojami tailandietiškiems ar kinietiškiems patiekalams.

Pasaldintas tamarindo padažas su priedais gali būti naudojamas tokiems užkandžiams kaip samosos, tikki, pani puri ir t.t. padažyti. Aštrus su saldžiarūgščiu - labai gardu!

Iš Sparnuočio sužinojau, kad Lietuvoje galima įsigyti šviežio tamarindo vaisiaus. Jo minkštimas irgi gali būti naudojamas patiekalams. Aš to dar nesu išbandžiusi, tačiau mano teorinėmis žiniomis, nėra lengva tą minkštimą išgauti iš šviežio vaisiaus. Ateityje paeksperimentuosiu ir parašysiu :o)

Kepta skumbrė su 'recheado' prieskonių mišiniu (recheado masala)

Recheado - tai vienas tradicinių Goa priekonių mišinių (masala) mėgstantiems AŠTRIAI! Recheado reiškia "įdarytas" portugalų kalba, tad paprastai su šia masala yra įdaroma/farširuojama kepinta žuvis. Vienas tradicinių šios masalos panaudojimo būdų yra būtent su kepta skumbre, tačiau galima su ja marinuoti ir kepti bet kurią kitą žuvį, bei krevetes, krabus ar kalmarus. Kaip ir su visomis masalomis, kiekviena šeimininkė turi savą variantą. Atlikau šiokį tokį tyrimą ir po kelių pabandymų radau savą, gana autentiško skonio, recheado masalos variantą. Pradėjus kepti, po namus pasklinda nuostabus aromatas!

Recheado masalai:

12 džiovintų raudonųjų Kašmyro/Chile de Arbol čili pipirų*
20 juodųjų pipirų grūdelių
1 a.š. maltos kalendros
1 a.š. kumino sėklų arba ~1/2 a.š. malto kumino
8-10 česnako skiltelių
1/2 a.š. maltos ciberžolės
~1 a.š. cukraus
3-4 v.š. acto
mažas gabalėlis džiovinto tamarindo** (kas ir kaip? spausti čia)
~1 a.š. druskos arba pagal skonį

*Kašmyro/Chile de Arbol čili pipirai yra mažiau aitrūs. Naudojant kitos rūšies aitresnius pipirus, dėkite jų mažiau.
**Tamarindą galima pakeisti 1 v.š. citrinos sulčių.

1. Pirmiausia sudedam džiovintus čili pipirus į indelį su vandeniu ir pamirkome apie 20 minučių arba kol jie suminkštės. Taip pat, pamerkiame džiovinto tamadindo gabalėlį į ~50 ml vandens. Po maždaug 10 minučių, paspaudome tamarindo gabalėlį, kad į vandenį išsiskirtų sultys. Odeles išmetame, naudosime tiktai sultis.

2. Nuskabome kotelius ir čili pipirus sudedame į maisto smulkintuvą, įpilam acto ir pamalame iki kuo vientisesnės masės.

3. Sudedame nuluptas česnako skilteles, su prieskonių trintuve šiek tiek pasmulkintus pipirus, maltą kalendrą, ciberžolę, kumino sėklas, cukrų, druską, bei supilame tamarindo sultis ir sumalame iki vientisos masės. Jei reikia, įpilame lašą vandens. Paragaujame ar reikia daugiau druskos, cukraus ar rūgšties (pagal skonį). Kepant masalos skonis šiek tiek pasikeis - taps šiek tiek švelnesnis ir saldesnis nuo česnakų ir karamelizuoto cukraus, atsiskleis kuminas.

Aš paprastai dedu šiek tiek mažiau druskos bei cukraus, o ką nors gaminant, pareguliuoju pagal poreikį. Pavyzdžiui, gaminant recheado krabus, įberiu šiek tiek daugiau cukraus (labai tinka ir rudasis cukrus), kuris gražiai karamelizuosis kepant. Pirmiausia karštame aliejuje apkepam masalą, kol ji pradės keisti spalvą ir tada sudedame krabus, įpilame lašelį vandens ir kepame kol krabai gatavi.

Ši masala ilgai laikysis šaldytuve saugoma sandariame indelyje.


1. Išvalytos ir nuplautos skumbrės odelę įpjauname keliose vietose. Apie porą šaukštelių recheado masalos sudedame į skumbrės vidų ir aptepame iš išorės. Leidžiame pasimarinuoti bent 15 minučių.

2. Keptuvėje su dangčių įkaitiname 2-3 šaukštus aliejaus ir apkepame vieną skumbrės pusę apie 5 minutes, apverčiame ir dar pakepame apie 3 minutes. Keptuvę patartina uždengti, nes karštas aliejus gali taškytis.

3. Patiekiame šiltą su citrinos gabalėliu. Kimbam su pirštukais!

Skanaus!

P.S.: Masalos galima pasigaminti daugiau ir laikyti šaldytuve sandariame indelyje iki keletos mėnesių.

Indiška arbata - "Masala chai"

Nors Indijoje arbatos yra išgeriama be galo daug ir kasdien, gyvendami Mumbajuje mes ją labiausiai vertiname per lietingąjį sezoną - musoną. Iki musono mums dar likęs geras mėnesiukas, o tai reiškia, kad dabar yra pats karščiausias metų laikas! Dėl tos priežasties taip ilgai ir užtruko man išvirti šios senai pažadėtos aromatingos su sušildančiu prieskonių mišiniu indiškos arbatos. Nors pakankamai sušilau dar ją bevirdama, vos paragavus supratau, kaip aš buvau jos išsiilgusi - aaaach palaima!

Arbata Indijoje yra geriama labai karšta ir su daug pieno, kuris yra verdamas kartu su arbata. Priešingai nei kokiame Starbucks'e, užsisakę chai vietinėje užeigėlėje gausite mažą puodelį, tačiau labai stiprios ir saldžios arbatos. Beje, įprasta (regular) arbata yra su pienu ir cukrumi, todėl norint pagal save pasisaldinti arba nesaldintos reikėtų pabrėžti, kad norite be cukraus. Tačiau pageidavimas be pieno ne visada gali būti išpildomas.

Aš mėgstu aštriau ir stipriau, tad pasireguliuokite prieskonių kiekius pagal savo skonį. Taip pat, aš pilu mažiau pieno nei Indai. Jei nemėgstate pieno, šią arbatą galima pasigaminti ir be jo. Tokią ją geria MB. Aš dariau "iš akies", bet apytiksliai maždaug taip:


Masalai reikės

~3 cm cinamono lazdelės (arba malto cinamono)
14-16 juodųjų pipirų grūdelių
4 žaliojo kardamono ankščių (kas ir kaip? spausti čia)
~1/4 a.š. tarkuoto muskato

Tiesiog visus prieskonius sutriname su prieskonių trintuve. Labai smulkiai iki miltelių trinti nereikia. Aš tiek prieskonių suvartoju 2 dideliems puodeliams arbatos. Galima iš anksto pasigaminti daugiau masalos pagal proporcijas ir laikyti sandariame indelyje. Cinamono lazdeles galima pakeisti maltu cinamonu, bet tada dėkite jo mažiau.

Arbatai reikės (1 puodeliui)

~1/4 puodelio pieno
~1,5 a.š. juodųjų arbatžolių
~1 nubraukto a.š. masalos (t.y pasiruošto prieskonių mišinio)
cukraus pagal skonį

Verdam:

Puode užviriname vandenį ir sudedame arbatžoles, masalą, cukrų bei supilame pieną. Palaukiame kol vėl užvirs, paverdame apie dvi minutes, nuimame nuo ugnies ir leidžiame dar minutėlę pastovėti. Kai kurie mėgsta ilgiau virti, bet man skaniau, kai pienas nėra ilgai verdamas. Perkošiame per sietelį ir patiekiame garuojančiai karštą.



O su kuo geriama indiška arbata? Su sausainiais ir saldumynais? Ir aš taip galvojau, kai pirmą kartą buvau pavaišinta arbata indų šeimoje. Daugiau iš nuostabos, nei dėl užkandžių skonio, nelikau sužavėta tokiu neįprastu deriniu tą kartą. Na iš išvaizdos atrodė, kaip kokie paprasti mažiau ar daugia saldūs riestainėliai, o pasirodė, kad jie yra sūrūs ir labai traškūs bei kieti. Taip, su masala chai yra mėgstama užkandžiauti sūriais ar netgi aštriais skanėstais. Gal ir nenuostabu, juk pati arbata kartais gali būti tokia saldi, kad atrodo net dantukai pradės lydytis, o prie myta (saldaus hindi klb.) norisi ko nors namkyn (sūraus hindi klb.) ir atvirkščiai.


Vienas mėgstamų skanėstų vadinasi Murruku/Chakri/Chakli, priklausomai nuo to, kurioje Indijos dalyje randiesi. Tai tie patys sūrūs traškučiai, kurie nepaliko labai gero įspūdžio paragavus pirmąjį kartą, tačiau dabar būna sunku atsilaikyti ir nepabaigti viso maišelio per vieną kartą... Jie yra paprastai gaminami iš juodųjų lęšių ir ryžių miltų bei šiek tiek druskos, dažniausiai pagardinami kuminais, kmynais, ar čili pipirais.