Apkepti ryžiai su žirneliais (mutter pulao) ir Vishu - Keralos naujieji metai

Vakar (balandžio 15 d.) buvo astrologiniai Keralos naujieji metai - Vishu. Taip pat tai yra lygiadienis bei pirmojo indiško zodiako ženklo pirmoji diena. Sanskrito kalboje Vishu reiškia "lygus". Tiesa, kalendoriniai Keralos naujieji metai buna rugpjūčio-rugsėjo mėnesiais, kai taip pat yra derliaus nuėmimo laikotarpis. Bet šį kartą apie Vishu. Šiais laikais mano vyro šeimoje Vishu šventė yra supaprastinta. Svarbiausias ritualas yra Vishukkani, kas reiškia "tai ką pirmą pamatai Vishu dieną". Iš vakaro yra paruošiamas puja (maldos) kambarys ar kampelis: aplink bronzinę alyvos lempą (mūsiškė yra su Saraswati, išminties ir menų deivės, atvaizdu) yra sudedami daiktai, kurie yra laikomi sėkmę nešančiais, kaip kad ryžiai, kokoso riešutas, nauja drobelė, švento rašto knyga, gėlės, įvairūs vaisiai, t.t. Kitą rytą visi šeimos nariai atsikelia vos tekant saulei ir užmerktomis akimis eina i puja kambarį, kad pirmas metuose išvystas reginys būtų Vishukkani. O jei niekaip dėl kokių nors tai aplinkybių negali atlikti Vishukkani ritualo, tada užmerktomis akimis reikia eiti prie veidrodžio, kad pirmas pamatytas reginys būtų savo paties atvaizdas. Nesgi hinduistai tiki, kad dievas yra ir kiekviename iš mūsų.

Šią dieną šeimos vyresnysis dovanoja pinigų visiems jaunesniems šeimos nariams, taip linkima sėkmingų ir turtingų metų. O priimant dovaną, reikia klauptis ant žemės ir paliesti vyresniojo kojas - taip gaunamas palaiminimas. Na ir žinoma viskas yra apvainikuojama šeimos susibūrimu ir gausia Keralos maisto puota, kurią sudaro labai paprasti, bet be galo gardūs vegetariški valgiai. Žinoma neapsieinama be daržovių aviyal, dal'o su kokosu, sambar, papad, bananų traškučių, kokosinių ryžių, įvairiausių keptų daržovių/pupų su kokosu ir pan. Dievinu šį maistą tiek, kad tetos net spėlioja ar nebūsiu praeitame gyvenime Keraloje gyvenusi :o) Bet aš sakau, kad tai tiesiog nuostabus maistas, dėl kurio negalima neiti iš proto.

O šį kartą taip vadinamas žirnelių pulao. Kai tai bendro turi su Kerala ar apskritai pietine Indija? Ogi tai, kad tik tai tame krašte apkepti virti ryžiai yra vadinami pulao. Tad šis patiekalas labai tiks išradingesniam ryžių likučių sudorojimui. O jei ryžius virsite būtent šitam patiekalui, yra patartina leisti ryžiams atvėsti prieš juos apkepant, nes tada jie išliks puresni ir mažiau susitrins. Bet kokiu atveju, kepant šiuos ryžius maišykite labai atsargiai su medine lopetėle stengdamiesi nesutraiškyti nei ryžių, nei žirnelių.

Mutter pulao:

~2 puodelių virtų birių Basmati ryžių, atvėsintų
saujelės anakardžių riešutų, pasmulkintų
~puodelio žirnelių, šviežių arba šaldytų
mažo svogūno, pasmulkinto
2-3 česnako skiltelės, susmulkintos
mažas gabalėlis imbiero šaknies, susmulkintos

1-2 gvazdikėlių
2-3 kardamono ankščių
~2 cm cinamono lazdelės, perlaužtos į kelias dalis
1 a.š. kumino sėklų

keleto stiebelių šviežios kalendros, susmulkintos (nebūtina)
druskos pagal skonį
aliejaus/sviesto kepimui



1. Puode įkaitiname aliejaus/sviesto ir pirmiausia apkepiname česnaką ir imbierą. Karts nuo karto pamaišome ir kepame porą minučių, tačiau neleidžiame paruduoti.

2. Sudedame visus prieskonius ir pakepame vos minutėlę, kol atsiskleis aromatai.

3. Toliau sudedame svogūnus ir kepame, kol jie suminkštės ir taps permatomi.

4. Suberiame anakardžių riešutus bei žirnelius. Kepame keletą minučių, kol žirneliai šiek tiek suminkštės.

5. Suberiame ryžius bei pasūdome pagal skonį. Atsargiai išmaišome ir kepame, kol ryžiai sušils. Galiausiai pabarstome kalendra.

Skanaus!

Keptos bulvės su žirneliais (Aloo mutter) ir dabba/tiffin - pietūs ofise

Ką ofisuose pietums valgo indai? Daugelis užsisako taip vadinamus dabba arba tiffin pietus. Pažodžiui dabba reiškia dėžutė, tad kitaip tariant "pietūs dėžutėje". Tiffin - senamadiškas žodis reiškiantis "lengvi pietūs/popiečio užkandėlė", bet Indijoje taip pat paprastai reiškia tą kelių aukštų metalinę/aliumininę dėžutę, kurioje yra atnešami pietūs. Kas tuos pietus organizuoja? Neretai tiesiog namų šeimininkės pasamdžiusios keletą virėjų bei išnešiotųjų (dabbawala). Už labai prieinamą kainą kasdien tuo pačiu metu jums bus pristatyta dabba, kurios viename aukšte bus koks nors daržovių patiekalas, kitame -dal'as (lęšiai) arba vienokios ar kitokios pupos, trečiajame - chapati (indiška duonelė) ir paskutiniame - ryžiai. Galima užsisakyti ir nevegetariškus pietus, bet saugumo sumetimais daugelis pasirenka vegetarinį variantą. Tiesa, dar kats nuo karto galite rasti kokį skanėstą-siurprizą, ypatingai švenčių laikotarpiu. Maistas bus šviežias, ką tik pagamintas, dar šiltas ir paprastai skanus. Tos pačios dienos vakare tas pats dabbawala ateis surinki tuščių dėžučių. Pasirodo, kad toks servisas buvo sugalvotas Indijoje dirbusių kolonistų britų, kurie nenorėdami valgyti vietinės virtuvės maisto, užsisakydavo jų pačių namuose pagamintų pietų pristatymą į ofisus (šis faktas nėra patikrintas).

Esu ir aš išbandžiusi tokius pietus, tačiau iškilo pora problemėlių. Visų pirma, maisto man buvo žiauriai per daug, ypač ryžių ir chapati, kuriais matomai reikia užsikimšti skrandį, kad jis iki vakaro negurgztų :o) Išmesti sąžinė neleidžia, o nuo tokio kiekio ir nuo gausiai vartojamų riebalų gaminime, greitai plečiasi liemens apimtys... O riebalų negailima, kaip sviesto kokiam prancūziškame restorane, bent jau kaip aš įsivaizduoju :o) Tad teko mums atsisakyti šio varianto ir stengiames kasdien neštis pačių pasigamintus pietus. O kodėl daugelis indų to nedaro? O todėl, kad daugelis jų yra tokie palepę, kad pašildyto vakarykščio maisto nevalgo. Na žinoma, kad ką tik pagamintas maistas visada yra skaniau, bet ne visada yra tam sąlygos. Kaip žinia dar iki mūsų kartos Indijos didmiesčiuose (ir tik ateityje kaimuose) dribanti moteris buvo retas reiškinys. Anksti kėlusios namų šeimininkės pagamindavo šviežius pietus vyrui ir vaikams. Todėl dar ir šiais laikais taip užaugusiai kartai vakarykštis maistas yra kategoriškas "no-no".

Tai va, gaminam nemažai ir tame tarpe paprastų, bet gardžių valgių, tik laiko rašymui vis pritrūksta. Vienas tokių basic, tačiau mėgstamų patiekalų yra aloo mutter (bulvės su žirneliais). Gana švelnus, vėlgi daug prieskonių nereikalaujantis receptas su vos jaučiamu saldumu nuo žirnelių ir atsveriančia rūgštele nuo natūralaus jogurto. Žirneliais tiks ir šaldyti, kai nėra šviežių.


Aloo mutter:

4 vidutinių virtų bulvių, supjaustytų kubeliais
2 saujų žirnelių
2-3 pomidorų

1/2 a.š. maltos ciberžolės
1/2-1 a.š. maltų raudonųjų aitriųjų pipirų
1 a.š. maltos garam masalos

3-4 v.š. natūralaus jogurto
druskos pagal skonį
ghee/aliejaus kepimui



1. Puode užviriname vandens, įpjaunama pomidorų odelę ir sumetame pomidorus į verdantį vandenį. Po minutėlės išgraibome ir paliekame atvėsti. Pomidorams atvėsus, nulupame odelę ir supjaustome kubeliais.

2. Tuo tarpu, įkaitiname šiek tiek ghee/aliejaus gilioje keptuvėje/puode ir ant vidutinės liepsnos apkepiname supjaustytas virtas bulves kol jos švelniai apskrus. Atidedame bulves į šalį.

3. Įkaitiname likusią dalį ghee/aliejaus ir suberiame maltus cibežolę, raudonuosius aitriuosius pipirus bei garam masalą. Išmaišome ir sudedame pomidorus. Leidžiame pakepti, kol pomidorai suminkštės ir išsiskirs jų sultys. Suberiame žirnelius ir dar pakepame porą minučių, kol žirneliai suminkštės.

4. Jogurtą švelniai paplakame ir įmaišome į pomidorus su žirneliais. Sudedame keptas bulvės, įberiame druskos pagal skonį, atsargiai išmaišome, kad bulvės pilnai pasidengtų padažu ir po poros minučių nukaičiame puodą. Patiekiame šiltą.

Skanaus!

P.S.: Vietoj jogurto galima įpilti maždaug 1/4 puodelio pieno beveik pačioje gaminimo pabaigoje. Gausis kremiškesnis ir šiek tiek saldesnis padažas.